Dinozaurų išnykimą aiškina kelios mokslinės teorijos iš kurių pati populiariausia – didelio asteroido susidūrimas su Žemė. Nors ši katastrofa visoje planetoje vienu mostu gyvybės nesunaikino, tačiau stipriai paveikė planetos klimatą, sukėlė aibę gaisrų. Pasikeitusios aplinkos sąlygos ir lėmė dinozaurų išnykimą. Visai nesenai mokslininkai, tyrinėdami fosilijas, surado tai, kas juos paskatino papildyti asteroido teoriją.

Naują teoriją (arba senosios teorijos papildymą) iškėlė Mark C. Harvey vadovaujami mokslininkai iš JAV, Jungtinės Karalystės ir Italijos. Pasak jų, lemiamą įtaką dinozaurų nykimui padarė greitas didžiulių po žeme esančių naftos atsargų sudegimas. Ši keista teorija remiasi netikėtu radiniu. Tyrinėdami 65 milijonų metų senumo fosilijas, mokslininkai aptiko miniatiūrines anglies sferas, kurių diametras siekia apie 50 mikrometrų. Kadangi šiuo laikotarpiu datuojamas masinis gyvūnų išmirimas, mokslininkai nusprendė, jog jų radinys gali būti kažkaip su tuo susijęs. Įdomiausia, jog tokių anglies dalelių yra labai daug dabartinėje Žemės atmosferoje – tai žmogaus industrinės veiklos rezultatas, gaunamas deginant anglį ir naftą. Savaime suprantama, dinozaurų laikas nieko panašaus netūrėtų būti – nebent tuo laiku kažkas intensyviai ėmė deginti šias naudingas iškasenas. Štai šis paslaptingas neatitikimas ir paskatino mokslininkus praplėsti asteroido teoriją. Jų nuomone, asteroidas galėjo pataikyti į didžiulį naftos telkinį, kurio nafta milžiniška jėga buvo išsviesta į atmosferą ir užsidegė. Įvykusio didžiulio sprogimo diametras galėjo siekti šimtus kilometrų. Štai tokio didžiulio gaisro dėka į atmosferą ir pateko mikrometrinės anglies dalelės. Šią teoriją dalinai patvirtina ir ankstesni paleontologų radiniai – dinozaurų išmirimo laikotarpiu dažnai surandama didžiulių gaisrų pėdsakų. Iki šiol manyta, jos juos sukėlė susidūrimas su asteroidu. Na, o apie dar vieną, visiškai kitokią dinozaurų nykimo teoriją galite paskaityti šioje naujienoje.

Komentuokite ir issakykite savo nuomone

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 242   Žymos: dinozaurai, info, naujienos, Įdomu   Grupė: Idomus mokslini...

Asteroidas Apophis: NASA ruošia Armagedono misiją

JAV ketina siųsti astronautus į Žemės link 12 km/s greičiu lekiantį 40 metrų asteroidą Apophis. Dar visai nesenai jis buvo laikomas pavojingiausiu objektu Visatoje - į Žemę lekiantis dangaus kūnas galėjo sukelti sprogimą, kurio galia apytiksliai 84 kartus viršytų ant Hirosimos numestos atominės bombos galingumą. Tačiau šiandien asteroidas 2000SG344 (Apophis), akmeninis 40 metrų - didelės jachtos dydžio - luitas, vėl pateko visuomenės akiratin - šįkart kaip vieta, į kurią žmonija gali žengti dar vieną milžinišką savo žingsnį, rašo britų dienraštis „The Guardian".

2000-aisiais atlikti pirminiai skaičiavimai rodė, jog tikimybė asteroidui susidurti su Žeme yra gana nemaža. Vėliau, kelis metus netilo kalbos ir liejosi galimos prognozės - apie šiuos scenarijus rašėme ir mes (apie patį Apophis asteroidą,  kaip su juo žada kovoti NASA ir rusai). Dabartiniai tikslesni asteroido Apophis orbitos skaičiavimai paneigė prielaidą, kad jis 2030-ųjų rugsėjo pabaigoje gali įsirėžti į Žemę. Vis dėlto astronominiai duomenys liudija, jog jis praskries gana arti Žemės, pastebi dienraštis.

NASA inžinierių manymu, šiame 1,1 mln. tonų masės asteroide gali išsilaipinti astronautai. Tokia misija padėtų priartėti prie Busho administracijos planų skverbtis tolyn į Saulės sistemą ir rengti pilotuojamą skrydį į Marsą įgyvendinimo.

Ši, pasak dienraščio, Armagedono tipo misija taps pirmuoju skrydžiu į vadinamąjį netoli Žemės esantį objektą (NEO, Near Earth Object). NASA tokią misiją laiko svarbia tolimesnių kosmoso tyrimų gaire.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos dokumente, su kuriuo pavyko susipažinti dienraščio žurnalistams, pažymima, kad 3 mėnesių trukmės pilotuojamas skrydis į dideliu greičiu skriejantį asteroidą padės mokslininkams daugiau sužinoti apie ilgalaikių misijų psichologinius efektus ir atvirame kosmose tykančius pavojus. Be to, šis skrydis leis astronautams išbandyti geriamojo vandens, deguonies ir netgi raketiniam kurui būtino vandenilio gavimo iš ledo, esančio po asteroido paviršiumi, technologiją. Visos šios žinios labai pravers organizuojant 2 metų trukmės ekspediciją į Marsą, rašo „The Guardian".

Prezidento Busho administracija nurodė NASA surengti naują pilotuojamą skrydį į mėnulį. Ši programa bus pradėta 2020 m., o jos kulminacija taps nuolatinės bazės Mėnulyje įrengimas. Ši bazė turės tapti savotišku tramplinu ruošiantis misijoms į Marsą (apie galimą kelionės scenarijų galite paskaityti čia, čia ir čia).

Senstančių NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaivių netrukus po 2010 m. bus atsisakyta, todėl jau pradėti juos pakeisiančių kosminių laivų „Orion"  ir į orbitą juos kelsiančių „Ares" raketų nešėjų kūrimo darbai.

NASA Johnsono kosmoso tyrimų centro Hiustone ir Ameso tyrimų centro Kalifornijoje inžinieriai birželį planuoja paskelbti savo tyrimo dėl misijos į asteroidą 2000SG344 rezultatus ir išsamiau pristatyti erdvėlaivio „Orion" naudojimo ją vykdant planus. Šis skrydis, pasak dienraščio, truks nuo 3 iki 6 mėnesių, o kosminės uolos paviršiuje astronautai praleis 1 arba 2 savaites.

Skrydis į asteroidą ne tik leis išbandyti mokslininkų jėgas ruošiant šią sudėtingą misiją. Parvežti uolienos pavyzdžiai padės daugiau sužinoti apie Saulės sistemos susidarymą ir apie tai, kaip būtų galima efektyviausiai apsisaugoti nuo asteroidų, jei šie atsidurtų Žemės kelyje.

„Vieną kartą asteroido kursas gali sukelti realų susidūrimo su Žeme pavojų. Ar nebūtų prasminga po skrydžio į Mėnulį imtis aktyviau tyrinėti asteroidus? Mūsų tyrimas patvirtina, kad po grįžimo į Mėnulį tai būtų visiškai pagrįstas žingsnis", - pareiškė NASA Johnsono kosmoso tyrimų centro inžinierius, vienas šio tyrimo ataskaitos, kuri bus paskelbta žurnale „Acta Astronautica", autorių Robas Landis.

Ataskaitoje teigiama, kad pasitikti Žemės pusėn lekiančio asteroido bus pasiųsta dviejų astronautų įgula. Po 7 savaičių skrydžio erdvėlaivio „Orion" kapsulė apsisuks ir priartės prie kosminės uolos.

Kadangi gravitacija asteroiduose beveik lygi nuliui, kapsulę reikės įtvirtinti asteroido paviršiuje - greičiausiai iššovus į jį specialius inkarus. Dėl tos pačios priežasties astronautai negalės vaikštinėti jo paviršiuje, skirtingai nei Mėnulyje. „Kai kuriuose asteroiduose pakaktų šoktelėti, kad atsidurtum jo orbitoje arba apskritai nuskristum tolyn", - aiškino R. Landis. (Gal problemą padėtų išspręsti ši hipotetinė sistema?)

Kelionė iki asteroido ir grįžimas į Žemę pareikalaus mažiau kuro, nei Mėnulio misijos atveju, tačiau rengiantis skrydžiui reikės išspręsti ne vieną labai sudėtingą techninę problemą. Asteroido skersmuo tėra 40 metrų, be to, jis sukasi ir skrieja 45 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu, rašo „The Guardian".

R. Landis mano, kad skrydis į asteroidą gali sukelti didesnį susidomėjimą, nei grįžimas į Mėnulį. „Man atrodo, kad per grįžimo į Mėnulį misiją mes pamatysime iš esmės tas pačias scenas, kaip ir 7-ąjį ir 8-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kai buvo vykdoma „Apolono" programa. Mes buvome Mėnulyje dar 1969 m. Tuo tarpu kiekvieną kartą, kai prie asteroidų siunčiami kosminiai zondai, jų perduotas vaizdas stulbina", - sakė jis.

Kadangi asteroidai susidarė dar tik formuojantis Saulės sistemai, jų medžiagos analizė gali atskleisti, kokios sąlygos buvo Visatoje iki Žemės atsiradimo.

Komentarai: 1   Peržiūrėjo: 292   Žymos: nasa, info, naujienos, Įdomu, projektai, armagedono misija   Grupė: Idomus mokslini...